Smurtas prieš vaikus - visuomenės problema

Smurtas prieš vaikus – vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį ar pasireiškiantis nepriežiūra ir galintis sukelti sveikatos bei raidos sutrikimų bei žeminantis jo orumą. Tai yra ypač aktuali visuomenės sveikatos problema, kurios vienas esminių sprendimo būdų – smurto sampratos suvokimas ir mokėjimas atpažinti smurto atvejus visuomenėje.

Skiriamos keturios vaikų prievartos rūšys:

• Fizinis smurtas prieš vaikus – tai šiurkštus elgimasis su vaiku bei fizinis vaiko sužalojimas, kuris nėra nelaimingas atsitikimas ir kurio negalima įtikinimai paaiškinti.
• Seksualinis smurtas prieš vaikus – vaikų įtraukimas į seksualinę veiklą, kuriai jie nesubrendę, kurią ne visai suvokia, į kurią nesugeba tinkamai reaguoti, kuri pažeidžia socialinius tabu ir kuria tvirkintojas siekia patenkinti savo seksualinius poreikius.
• Emocinis smurtas prieš vaikus – nuvertinimas, menkinimas, žeminimas, šmeižtas, grasinimas, gąsdinimas, atskyrimas, kvailinimas ar kitokie ne fizinio kontakto elgsenos modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasiniai, moraliniai ar socialiniai sveikatai ir raidai. 
• Nepriežiūra – tai ilgalaikis bazinių vaiko poreikių (fizinių, emocinių ir socialinių) netenkinimas, dėl ko sutrinka normali vaiko raida.

Požymiai, kurie gali parodyti, jog vaikas patiria smurtą yra:

• įvairios, nepaaiškinamos žaizdos, kraujosruvos, nubrozdinimai, kūno sumušimai, odos nudegimai;
• vaikščiojimo, sėdėjimo, koordinacijos sutrikimai, patinimai ar kraujavimas iš genitalijų ar analinių organų, nevalingas šlapinimasis ar tuštinimasis, kuris dažnai būdingas mažiems vaikams, venerinės ligos;
• dažni pilvo, galvos, galūnių skausmai, pykinimas be aiškios medicininės priežasties;
• vaiko amžiui nebūdingos seksualinės žinios, domėjimasis seksualine veikla, seksualus, provokuojantis, gundomas elgesys, seksualinės sueities imitavimas;
• pasikeitęs elgesys, dažni nuotaikų svyravimai, depresyvumas, agresyvus elgesys, didelis baimingumas, nepasitikėjimas savimi ir kitais;
• atsiradę nervingi įpročiai, kalbos sutrikimai, nenoras bendrauti su bendraamžiais ar suaugusiais, pasyvumas;
• probleminis elgesys, nerimastingumas, miego ar valgymo sutrikimai;
• vaikas, kuris yra aprengtas nešvariais, suplyšusiais drabužiais, fiziškai išsekęs, turintis parazitų ar skleidžiantis nemalonų kvapą, pagal savo amžių yra per mažo ūgio ar svorio, neturintis elementarių socialinių įgūdžių, nemoka plauti rankų ar užsirišti batų raištelių, netinkamai bendrauja su suaugusiais žmonėmis, dažnai serga įvairiomis ligomis, sunkiai koncentruoja dėmesį ar yra sutrikusios atminties funkcijos - gali patirti nepriežiūrą.